2013-ieji, Lietuvoje paskelbti Tarmių metais, susilaukė didelio dėmesio – organizuota gausybė įvairiausių renginių, akcijų, konkursų ir kitokių švenčių mokyklose, muziejuose, bibliotekose kitose įstaigose.

Kupiškio viešoji biblioteka, įgyvendinanti Tarmių metams skirtą ir Kultūros ministerijos Etninės kultūros plėtros valstybinės programos iš dalies finansuotą projektą „Kupiškėniški vaizdėliai“ (projekto vadovė Lina Matiukaitė), kurio tikslas – populiarinti kupiškėnų tarmę pasinaudojant literatūrine ir menine kūryba, sukvietė kraštiečius pasidžiaugti pasiektais rezultatais. Vienas pagrindinių projekto uždavinių buvo išleisti Eugenijos Urbonienės knygą „Užupečkio paveikslaliai“. Tai serija vaizdelių apie kaimo žmones, kurių gyvenimo istorijos, įvairios jų išgyvenamos situacijos arba sugalvotos autorės, arba nugirstos iš bendraujančių žmonių, arba specialiai autorei papasakotos. Personažai apgyvendinti kaime išgalvotu – Užupečkio – vardu, kalba vaizdinga kupiškėnų tarme, vienaip ar kitaip išgyvena politines šalies realijas, įvairius buities ir greitai besikeičiančio gyvenimo akibrokštus bei džiaugsmingus įvykius.

 

Darganotą lapkričio 22-osios pavakarę viešoji biblioteka pakvietė į naujos knygos pristatymą, o salė vos sutalpino visus atėjusius. Renginį kupiškėniška daina apie rudenį pradėjo Kupiškio kultūros centro folkloro ansamblis „Kupkėmis” ir jų  vadovė Alma Pustovaitienė.

„Sumanius leisti knygą, kilo idėja ją iliustruoti dar pavasarį Kupiškio meno mokyklos mokytojų Ritos Laskauskienės ir Rimos Kalinkienės organizuoto respublikinio grafikos konkurso „Tarp kalnalių ir upėlių“ geriausiais Anykščių kūrybos ir dailės, Panevėžio Vytauto Mikalausko menų ir Kupiškio meno mokyklų, Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus ir Subačiaus gimnazijų mokinių grafikos darbais. Ir išėjo du viename“, – kalbėjo renginio vedėja, Kupiškio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Lina Matiukaitė. Grafikos darbų konkursas buvo skirtas ne tik Tarmių metams, bet ir dviejų kupiškėnų – tarmiškai rašiusios poetės U. Tamošiūnaitės ir grafiko Eduardo Jūrėno – atminimui ir kūrybos populiarinimui. Konkurso dalyviai, naudodami įvairų rūšių grafiką, iliustravo poetės eilėraščius. Keturios dešimtys iliustracijų autorių ir jų mokytojai apdovanoti knygomis „Užupečkio paveikslaliai“, o visi renginio dalyviai galėjo pasigėrėti jų darbais – veikė knygos iliustracijų paroda.

Salėje liejosi taip artima kiekvienam kupiškėnui šnekta – visi stengėsi kalbėti tarmiškai.  Istorijas iš knygos skaitė Rudilių J. Laužiko pagrindinės mokyklos mokytoja Danutė Petrušauskienė („Namų sorgas“), viešosios bibliotekos darbuotoja Daivutė Smičienė („Paukščių gripas“), aktorius, režisierius Romualdas Gudas („Dvejuos kurčian miški“).

Iš Bikonių kaimo kilusi Eugenija Stančikaitė-Urbonienė visą gyvenimą dirbo žurnaliste laikraščiuose „Kupiškėnų mintys“, „Kupiškio žinios“, „Panevėžio rytas“ ir kituose leidiniuose, suredagavo daugiau nei trisdešimt kupiškėniškos tematikos knygų. O pati savo kūrybos knygą išleido jau sulaukusi senjoros amžiaus ir septynių anūkų, aktyviai dalyvaudama Kupiškio rajono literatų klubo „Lėvens balsai“ veikloje.

„Kėp žobalai vištai grūdas šita knyga nuskilo, bet ne aš viena ja galiu džiaugtis, juk pusė Aukštaitijos mokinių piešinius į knygą sudėjo...“ – kuklinosi autorė ir pasakojo, kad šiuos pasakojimus rašiusi 2003–2008 m. ne knygai, o laikraščio „Kupiškio žinios“ rubrikai „Užupečkio istorijos“. Jų buvo parašyta apie 200, o knygai atrinkta tik 33.

E. Urbonienė dėkojo tarmiškus tekstus kompiuteriu atspausdinusiai ir redaguoti padėjusiai klubo „Lėvens balsai“ pirmininkei Reginai Baltrūnienei. „Oi, dievuliukai, kėp šito moteryta dirbo, mučėlnikė, daugiau nieko, nes kompiuteris neklausė, taisė klaidas, versdamas žodžius į bendrinį lietuvių kalbų,“ – pasakojo Eugenija apie šios moters darbą, ruošiant tekstus knygos leidybai. O Regina dėkojo Linai, pajudinusiai pamatinį akmenėlį – parašiusiai projektą ir gavusiai finansavimą knygai išleisti: „Tai ji viskų sugalvojo, nei čia būt knygėla išėjus, nei čia Tarmių matus tėp gražiai būtumėm pažymėjį.“ Už knygos apipavidalinimą ir sumaketavimą autorė dėkojo renginyje negalėjusiam dalyvauti dailėtyrininkui ir žurnalistui Vidmantui Jankauskui.

Kupiškio rajono savivaldybės meras Jonas Jarutis su didžiausia pagarba kalbėjo apie E. Urbonienės kūrybą, kaip apie didžiausią vertybę, užrašytą popieriuje ir neišnykstantį paveldą mūsų gimtajam kraštui, ir įteikė padėkos raštą už ilgametį žurnalistinį ir kruopštų literatūrinį darbą, ir pastangas išsaugant kupiškėnų tarmę.

Mokytoja Eugenija Katauskienė nuoširdžiai džiaugėsi savo klasės draugės išleista knyga: „Jei tarmės išnyktų – išnyktų ir bendrinė lietuvių kalba. Koks pavaizduotas gyvenimas knygoje – toks pat ir visam pasauly: lūkesčiai ir džiaugsmai, netektys ir mirtys, nedarbas ir politika, vėlyvos meilės išpažintis ir geranoriška pagalba artimui ar kaimynui... Autorė pastebi kaimo gyvenimo privalumus, myli kaimo žmones. Jų dialogai ir šmaikštūs, ir pajuokiantys, bet viskas iš meilės... Tokios knygos išliks amžinai, pragyvens mus ir anūkus. Bus taip, kad po 400 metų jos ieškos kokia mokytoja, pati jau tik kalbėdama angliškai. Tai Didelė knyga, ir Kupiškis turi didžiuotis ne tik Vytauto Rudoko, Uršulios Tamošiūnaičios, bet ir Eugenijos Urbonienės išleista knyga.“

L. Matiukaitė pasakojo, kad projekto veikloms įgyvendinti Kultūros ministerijos skirtų lėšų neužteko, todėl buvo ieškota kitų rėmėjų. Ir įvykęs stebuklas – visi, į kuriuos buvo kreiptasi, neatsisakė ir suteikė mažesnę ar didesnę finansinę paramą. Nuoširdžiai padėkota LR Seimo nariui, anykštėnui Sergejui Jovaišai, Kupiškio rajono savivaldybės tarybos nariams Leonui Apšegai ir Albinui Vaižmužiui – jiems dovanota po keletą „Užupečkio paveikslalių“ ir suvenyrai su kupiškėniška atributika. Dovanėlės bus perduotos ir renginyje nedalyvavusiems rėmėjams – Dainiui Bardauskui, Povilui Gurkliui ir Aidui Rudinskui.

Visi sveikinusieji – artimieji, giminės, draugai, literatai, buvę bendradarbiai, kultūros įstaigų atstovai – Eugeniją minėjo, kaip tikrą, talentingą ir kūrybišką žurnalistę nuoširdų, patikimą ir taktišką žmogų, pas kurį reikia eiti, ir į kurį visada gali atsiremti. „Savo darbais, talentu ir darbštumu dvasiškai ir materialiai papildei mūsų krašto kultūrą. Stiprybės gyvenimo vėjuos ir naujų knygų,“ – linkėjo Kupiškio etnografinio muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

„Norėjau padėkot visiems, kad tiek daug susirinkot. Labai didela garbė mon...“ – nuoširdžiai ir su jauduliu dėkojo knygos autorė. Vėl skambėjo „Kupkėmio“ dainos, o A. Pustovaitienė, džiaugėsi, kad „knyga „Užupečkio paveikslaliai“ – Kupiškio krošto lobis ir svarus indėlis saugunt kupiškėnų tarmį.“

L. Matiukaitė renginį užbaigė šiais viltingais žodžiais: „Labai norias tikėt, kad ir pasbaigus Tarmių matams, katrė mokam, kalbasma tarmiškai, do ir vaikus pamokinsma – kėp buvo ir šiais matais.“



Eugenijos Urbonienės knygos "Užupečkio paveikslaliai" pristatymai Salamiestyje ir Vilniuje:
Dovana senelių kraštui
Svečiuose pas Vilniaus kupiškėnus
PAS MUS EUGENIJA URBONIENĖ
„Užupečkio paveikslaliai“ – Vilniaus kupiškėnų klubui


 

Komentuoti