Lemtis taip netikėtai brūkštelėjo ribą –

Nuo šiol Tavęs tarp mūsų nebėra.

Balti žiedai lelijų, chrizantemų krito –
Nebematei baltumo jų, deja...
...........................................................................
Virpės dangus, žvaigždėm likimo nusagstytas...
Tu savąją – nusinešei delne.

Regina Baltrūnienė

Paskutinę rugpjūčio dieną nukrito „Lėvens balsų“ literato Rimanto Urbono likimo žvaigždelė. Rimantas ją išsinešė...

O čia likusiems paliko daug. Taip pat ir mums, literatams, – patarimus, teisingas ir motyvuotas pastabas, paskatinantį, šiltą žodį, sveiko humoro nuotrupas, nesumeluoto artumo akimirkas. Ir užgyventą turtą – brandžias eiles, išaustas savo gyvenimiška patirtimi ir įžvalgomis, kurias pats skaitydamas, priversdavo suklusti, įsijausti, nustebti, džiaugtis. Įvairiuose poezijos renginiuose, šventėse skaitydamas savo eilėraščius buvo vertinamas. Toks ir išliks, kaip brandžios minties ir svaraus žodžio meistras.

Česlovo Milošo tėviškėje Šeteiniuose (Kėdainių r.) vykusios Maironio 150-osioms metinėms skirtos poezijos šventės „Brandumos vasara-2012“ autorinės poezijos konkurso „Geriausias eilėraštis“ laureatas, apdovanotas diplomu, Laureato garbės ženklu ir ąžuolo vainiku.

Šį pripažinimą pelnė eilėraštis „Užkeiktieji“.

Rimanto eilėraščiai publikuoti kultūros ir istorijos almanache „Kupiškis 2012“, leidinyje „Brandumos aidai 2012“, rajono laikraštyje „Kupiškėnų mintys“.

Komentuoti