Pasvalio rajone, Diliauskuose, kurie palei Kiemelių kaimą, gražiame Pyvesos kilpos slėnyje, vietos literato Povilo Latvėno, „Atžalyno“ (taip seniau vadinosi čia įsikūręs kolūkis) kaimo bendruomenės ir Kiemelių bibliotekos iniciatyva jau penkta vasara rengiamos poezijos šventės – naktiniai skaitymai. Šiemet kvietimą į šiuos „naktinėjimus“ gavo ir mūsiškis „Lėvens balsų“ literatų klubas. Nuvažiavome keletas aktyvesnių keliauninkų po poezijos vakarus įvairiuose Aukštaitijos pakraščiuose – klubo kuratorė, Kupiškio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Lina Matiukaitė, šios literatų bendrijos pirmininkė Regina Baltrūnienė, poetės Genovaitė Koriznienė, Regina Sagulina ir šių eilučių autorius.

 

Kai renginio mecenatas P. Latvėnas pasveikino gausiai susirinkusius bendruomenės narius, pristatė svečius iš Biržų, Panevėžio, Kupiškio, Kauno ir kitų vietovių, šventinę programą pradėjo viešnia iš Utenos, poetė, daugelio premijų laureatė, poezijos vertėja iš lenkų, rusų, baltarusių ir vengrų kalbų Regina Katinaitė – Lumpickienė. Ji į pasvaliečių šventę atvyko ne tik su dideliu pluoštu savo poezijos, kurią skaitė švaria uteniškių tarme, bet atsivežė ir uteniškių romantinės muzikos ansamblį, properšas tarp eilių skaitymo užpildžiusį dainomis, sukurtomis R. Katinaitės – Lumpickienės tekstams.

Renginio dalyvius ir svečius pasveikino Pasvalio krašto garbės pilietė, gydytoja Genovaitė Jasaitienė, pasigyrusi, kad universitete studijavo tuo pat metu, kaip ir iškilusis Lietuvos poetas Justinas Marcinkevičius. Prisistatė išeiviai iš Pasvalio krašto, dabar gyvenantys jau kitur. Tai ir šiaulietė poetė Vilija Mickienė, ir panevėžietė Jurgita Nemanienė, ant Pyvesos kranto išaugęs, buvęs Kiemelių kultūros namų darbuotojas, o dabar panevėžiečiu tapęs Jonas Mališauskas. Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos tarybos vardu savo tėviškėnus pasveikino jos narys, dabar kauniečiu tapęs poetas Juozas Mickevičius, o dainą pagal jo eilėraščio žodžius užtraukė akordeonistas, poetas, palei Pyvesą ūkininkaujantis Povilas Katkevičius. „Kai išgirdau, kad naktinėsime, – pasakė, – tai iškart įbedžiau arklą į žemę, ir aš jau čia.“

Sugiedojom Pasvalio literatų klubo sukurtą himną, skirtą Diliauskų naktiniams skaitymams. Tada prisistatė Biržų „Svajoklių“ literatų klubo ir mūsiškio „Lėvens balsų“ atstovai.

Kai gerokai pritemo, anapus Pyvesos už tiltelio sužibo liepsnelės. Trankiai ritualinei, gal dar pagonybės laikus menančiai, muzikai skambant per tiltelį žengė merginos su plačiom švieslentėm, tankiai nusagstytom žvakelių, o greta jų – ir jaunikaičiai su deglais. Ir ši ritualinė eisena, praėjusi pro skaitovų ir atlikėjų pakylą, pro plačiai tumuluojančius žiūrovus, apsuko aplink visą slėnį ir jį nuo kaimo atribojančioj pakilumoj išmoningai surikiavo tuos šviesulius. Tada jau į visiškai tamsų dangų plykstelėjo ir fejerverkas, o jo grumenimui nutilus, „Atžalyno“ kaimo bendruomenės pirmininkas Vladas Linkevičius buvo pakviestas įžiebti šventės laužą.

Jam įsiplieskus aukštai į padebesius, buvom pavaišinti vietos žolininkių paruošta stebuklingąja arbata. Kas norėjo, suko ir pavėsinės link, kur gavo skanių užkandžių ir po kaušą kitą pasvalietiško alaus.

Štai tada siūbtelėjo ir tikrieji naktiniai skaitymai. Visi literatai skaitė kas kiek norėjo. Ir reikėjo tik stebėtis, kiek daug buvo tame slėnyje poeziją kuriančių, ją gerbiančių, skaitančių ir jos klausančių. Organizatoriai prisakė laukti paryčių – trečios valandos: tada būsiančios visuotinės ritualinės maudynės Pyvesos kilpos sietuvoje.

Taigi, buvom šventėje ir jau ne pirmą kartą įsitikinom: žmonės tikrai moka pasidaryti tikras šventes sau. Tai ne kieno nors, o atgimusių kaimo bendruomenių skleidžiama šviesa. Be jokio valdiško užtaiso, būdingo valdiškiems rajonų kultūros centrams bei jų padaliniams ir be jokių cicinų, radžių ar visokių ten pupyčių tipo linksmintojų, brangiai užpirktų iš šalies.

Čia gi – bendruomenė tarė ir padarė: suėjo, susibėgo, tėviškėnų ir kaimynų pasikvietė ir pabendravo, pašventė. Ir prasmingai, ir iš visos dūšios. Ir ačiū už tai ne kam kitam, o tik to kaimo, to krašto bendruomenei. Mūsų laimė, kad jų – veikliųjų bendruomenių – vis daugyn kiekviename krašte ir kiekviename didesniame Lietuvos kaime.

Renginio nuotraukos:

Komentuoti