Dar vienas knygos „Ilgesio upės“ pristatymas vyko Subačiaus kultūros namuose. Tai jau trečioji Genovaitės Koriznienės eilėraščių knyga. Pasiklausyti gražaus ir brandaus poetinio žodžio prisirinko pilna salė. Renginio sumanytojai – Kupiškio krašto žmonių su negalia sąjunga (vadovė Palma Skrebienė) ir Kupiškio raj. Subačiaus padalinio biblioteka. Renginį vedė vyresnioji bibliotekininkė Audronė Bukienė. Ji nustebino šią šventę pradėjusi man atpažįstamu eilėraščiu. Juo aš ir buvau pristatyta bei pakviesta paskaityti Genovaitės eilėraščių. Didelė atsakomybė ir džiaugsmas skaityti Genovaitės eiles. Jose – tėviškės vaizdai, gyvenimo potyriai, rūpestis netik savo kiemu, bet ir meilė Lietuvai, gimtinei. Čia ir dienų šviesa, ir liūdesio šešėliai, ir upėm išsiliejęs ilgesys... Gražiai, jautriai savo eiles skaitė pati knygos autorė Genovaitė ir kiti.

Koncertą dovanojo bibliotekos ansamblis „Bičiuliai“ (vadovė – Subačiaus gimnazijos mokytoja Vilma Aleknienė).

Bet ir po gražaus koncerto namo dar neskubėta. Visi šventės dalyviai dar pasibuvo prie vaišių stalo: bendravo, vaišinosi saldumynais, šnekučiavosi...

 

Pilkam liūdesiui išsklaidyti labiausiai tinka nuoširdus pokalbis – be jokių įpareigojimų, ne ataskaitinis, tiesiog geras pasisėdėjimas su sielai artimais žmonėmis. Dėl to ir gruodžio 8 dieną susirinko Kupiškio literatų būrelio „Lėvens balsai“ narės. Nedaug mūsų atėjo, bet visos žvalios, geros nuotaikos, ratuotos savo kūrybos posmais. Gera buvo klausytis nuoširdžių eilių, pasidžiaugti, kad gražu, kad skamba.

Artėjančių šv. Kalėdų nuotaika buvo šviesiausia šio pasibuvimo viešnia. Onutės Jėckienės dovanoti (pačios sukurti!) kalėdiniai atvirukai buvo malonus siurprizas mums visoms

Būkim sveikos ir kūrybingos! Net ir tada, kai negimsta joks posmas! Žinokit, kad poezija niekada neišeina iš žmogaus (net ir to, kuris nėra parašęs nė vieno eilėraščio) širdies.

Panevėžio rajono Velžio kultūros centre rengiama muzikos ir poezijos šventė „Nešuosi rudenį“, kasmet sukviečia vis daugiau poezijos ir muzikos mylėtojų. O šios šventės organizatorė ir siela – Virginija Stundžienė.

Susirinkusius sveikino Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narė Violeta Grigienė ir KRS pirmininko pavaduotoja Vida Sereikienė.

Šventėje dalyvavo ir eiles skaitė poetai iš Anykščių, Biržų, Panevėžio ir mūsų klubo „Lėvens balsai“ šešetukas: Aldona Lavickienė, Laima Lapienienė, Giedrė Murnikovienė, Genovaitė Koriznienė, Justas Jasėnas ir Regina Baltrūnienė. Skaityti eiles kai kam teko ir ne vieną kartą, nes jie ne vienintelio, o keleto klubų nariai.

Sceną puošė medžiai, o juose tupėjo poezijos paukščiai. Kiekvienas šventės dalyvis, paskaitęs eiles, nuo medžio šakelės pasiėmėme po poezijos paukštelį.

Daug gražių ir šiltų spalvų į šią šventę įnešė Virginijos Stundžienės, vyrų dueto, bei ansamblio „Vadokliai“ atliekamos dainos.

 

Lapkričio 10-oji, šeštadienio vakaras...

Kupiškio kultūros centro vitražų salėje vyko labai šiltas, daug gerų emocijų suteikęs renginys, kurį vedė puiki kultūros centro darbuotoja Inga Dovydėnienė. Buvo pristatyta kraštietės Birutės Zaborskytės-Jasinskienės jau ketvirtoji poezijos knyga „Širdies kelionė“.

Tą vakarą jos sėdėjo vėl kartu... kaip viena plakanti širdis, iš žvilgsnio, iš to artumo viena kitą suprantanti ir palaikanti. Stiprus mamos ir dukters ryšys bei judviejų trykštantis nuoširdumas džiugino kiekvieno klausytojo širdį. Viskas iš širdies, kaip ir ta naujausioji knygelė – „Širdies kelionė“ (2018 m.). Kitos: „Palieku dalelę savęs“ (2007), „Likimo vingiais“ (2013), „Bėgantis laikas“ (2016).

Visą gyvenimą paskyrusi medicinai, niekada Birutė negalvojo, kad kelias pasisuks kita linkme. Eilės susidėliojo ne iš gero gyvenimo... Nei sugalvosi, nei susapnuosi... Tik dideli širdies sukrėtimai ir stiprūs išgyvenimai, kaip pati Birutė pasakojo, pastūmėjo griebtis plunksnos. Taip gimė pirmasis eilėraštis, pirmoji knyga ir šiais metais – ketvirtoji eilėraščių (2016–2018 m.), surinktų iš visų „pasviečių“, knyga.

Plačiau paanalizuoti autorės knygą ir eilėraščius buvo pakviesta Birutės kaimynė, lietuvių kalbos mokytoja Jolanta Balabonienė, kuri pirmiausia pasveikino Birutę su ketvirtuoju popieriniu vaiku, nebedrįsdama vadinti kūdikiu, nes knyga tikrai stora: „Autorės kūryba jautri, emocinga pilna gamtos įvaizdžių, kurie sutvirtina Birutės gyvenimo filosofines mintis ir įsitikinimus“. Pasak Jolantos, „kai kurie eilėraščiai yra asmeniški, kiti skirti brangiai dukrai, gimtiesiems Lukoniams ir tiesiog gimtam sodžiui, jaunystės takeliams bei pačiai jaunystei. Eilėraščių veikėjas, lyrinis „Aš“ labai jausmingas žmogus, keliantis klausimus apie būtį, prisimenantis visus širdies virpulius ir besidžiaugiantis dabartimi...“. Jolanta visiems palinkėjo stiprybės, mylėti Birutės eiles, nes jos yra stebuklingos...

Naujos knygos pristatymas visada ypatingas renginys. Ir autoriaus nerimas, kaip priims ją skaitytojai, ir svečių smalsumas, kuo nauja knyga patrauks, ar palies širdį, ar įstrigs joje ilgam. Visa tai sukuria nekasdienę atmosferą, kuri vienaip ar kitaip paveikia visus: ir kūrėjus, ir skaitovus, ir klausytojus.

Į tokią šventę kupiškėnus pakvietė poetė, literatų klubo „Lėvens balsai“ narė Genovaitė Koriznienė – spalio 21 d. ji pristatė savo trečią eilėraščių knygelę „Ilgesio upės“. Renginį vedė Kupiškio viešosios bibliotekos Kraštotyros ir edukacijos skyriaus vedėja Lina Matiukaitė, muzikinę gerumo ir svajingumo nuotaiką kūrė Kupiškio kultūros centro darbuotoja Vaiva Mališauskienė, kurios skambus ir šviesus balsas žavėjo visus klausytojus. Tą popietę skambėjo trys poetės eilėraščiai, kuriems melodijas ir sukūrė Vaiva.

„Lėvens balsų“ pirmininkė Regina Baltrūnienė pažėrė itin meniškų metaforų iš naujos G. Koriznienės knygelės. Šių eilučių autorė palygino poeziją kaip liudininkę tarp dangaus ir žemės. Atėjęs (o gal nukritęs) dangaus siųstas įkvėpimas patenka į kūrėjo širdį, tampa „kūnu“ – žodžiu, pasiekia skaitytojų ar klausytojų širdis ir vėl pakyla į dangų, nešdamas jau visą mūsų meilę, džiaugsmą, svajonę, ilgesį – visus tauriausius mūsų jausmus. Gražūs mainai! Eleonoros Mildos Vaižmužienės perskaityti poetės eilėraščiai suskambo nauja jėga. Vėliau pati autorė pasidžiaugė, kad taip gražiai paskaityti eilėraščiai jai labai patikę. G. Koriznienė savo eilėraščius apibudino kaip momentinius kūrinius, kurių jau nei pakartosi, nei pakeisi , – jie tokie, kokie gimė pačioje autorės širdyje, ir dabar keliauja – ieško kito žmogaus širdies.

Visi klausytojai, tikiu, pasijuto nekasdieniškai: vėl atgijo gimtųjų namų nostalgija, jaunystės žavesys, o ilgesio upės kiekvieną plukdė ten, kur veržiasi širdis, grįžta mintis. Graži buvo šventė! Gera buvo plaukti „Ilgesio upėmis“ į gėrio, meilės ir gerumo šalį! Dėkojame mielai Genovaitei už jaukų pasibuvimą.